suvertuvė

suvértuvė sf. ppr. pl. (1) NdŽ, LKKI93, LKAI131(Srj), Klvr, Pns, Lp, Rdm, Lš, Vrn, Kb, Vlk, Ml, Lkm, suvertùvė (2) LKAI131(Švnč, Ūd, Drsk), suvertuvė̃ (3^a); Lar151 skersinis, jungiantis staklių, akėčių ir pan. šonines dalis: Suvértuvės keturios sutvirtina stovykščias Rdš. Suvértuvėsna užkala klynukus, kad drūtai stovėt Rdš. Muštuvai pakarta an suvértuvės Rdš. Stovų suvértuvės skersai dedas Mrc. Akėčių ir drobynų be suvértuvių nepadarysi Krsn. Akėčių balžienosa iškalkie skyles ir suverk suvértuves Sn. Suvertuvė̃ liepto nusmukus Klt. | Da smegenų nesuleidžiu, o tę suvértuvės braška (pasakė senas be dantų žmogus) Dkš.